Tai nenumaldomas įprotis rautis plaukus, priskiriamas impulso kontrolės sutrikimams. Šis patologinis įprotis vaikystėje dažniau pasireiškia berniukams, tačiau paauglystėje ir suaugus dažnesnis moterims.

Diagnozuojama paprastai apžiūros metu, tačiau ši patologija gali būti supainiota su židinine alopecija. Diagnozės patikslinimui kartais gali tekti atlikti odos biopsiją. Pagrindiniai radiniai biopsijos metu: tušti folikulai anagene, pigmento liekanos plaukų kanaluose, nedažnai randami iškraipyti ar sutraiškyti folikulai.

Dažnai šis įprotis pastebimas, kuomet pacientai užsiima sėslia veikla, pavyzdžiui, sėdint, skaitant, rašant ar žiūrint televizorių. Pacientai paprastai skundžiasi, kad plaukai neužauga ilgesni nei 1,5 cm bei atžymi galvos odos niežulį.

Trichotilomaniją gali išprovokuoti įvairios emocijos, pavyzdžiui, pyktis, frustracija, vienišumas, vaikams dažnai pastebima tėvų meilės trūkumas ar nepasitenkinimas santykiais šeimoje. Vėliau plaukų rovimasis tampa įprastu elgesiu, nepriklausomai nuo provokuojančių veiksnių. Manipuliacijos, atliekamos su plaukais nebūtinai yra jų rovimas, tai gali būti jų trynimas, sukimas, laužymas, plėšimas ir tempimas. Tai gali paskatinti plaukų folikulų priešlaikinį patekimą į katageno fazę, dėl ko plaukas greičiau iškrenta. Todėl šie pacientai neretai galvoja, kad plaukų slinkimas yra susijęs su kažkokia jų plaukų liga.

Gydymas

Vaikams plaukų kirpimas ar segimas dažnai padeda sustabdyti šį elgesį. Suaugusiems dažnai prireikia psichoterapijos. Vaikams ir jauniems pacientams prognozė yra gera, tačiau kuo amžius didesnis, tuo pilno pasveikimo tikimybė mažesnė.