Plaukų slinkimas ir psichologiniai sutrikimai Plaukų netekimas dažnai lydimas įvairaus laipsnio psichologinio diskomforto. Nors mokslinių tyrinėjimų šia tema nėra daug, tačiau yra pastebėta, kad plaukų slinkimas susijęs su psichologine trauma, sukeliančia emocinę kančią ir dažnai vedančia į amenybines, socialines ir darbines problemas. Žmonės, patiriantys didelio laipsnio plaukų slinkimą labiau linkę į psichologinį distresą lyginant su tais, kurių plaukų slinkimas nėra stipriai išreikštas. Plaukų netekimas susijęs su asmens išvaizdos pasikeitimu, ypač tuomet, kai netenkama ir antakių bei blakstienų. Lyginant su bendra populiacija, žmonėms su slenkančiais plaukais būdingas dažnesni didžiosios depresijos epizodai, nerimo sutrikimai bei socialinė fobija. Depresija gali lemti blogą nuotaiką, pažemintą interesų lygį bei gebėjimą patirti malonumą iki tol tai teikusioje veikloje, energijos stoką ir miego sutrikimus. Nerimas gali lemti perdėtą susirūpinimą, sunkumą kontroliuojant šiuos jausmus ir padidėjusio spaudimo pojūtį. Pacientai taip pat gali skųstis palpitacijomis ir padidėjusiu prakaitavimu. Socialinė fobija lemia tai, kad žmogus stengdamasis išvengti nerimo keliančių situacijų patiria socialines ir ekonomines kančias. Socialinis nerimo sutrikimas apibūdinamas pažeminimo baime ar baime būti neigiamai vertinamu socialinėse situacijose, be to, tai dažnai lydima ir tam tikrų socialinių situacijų vengimo. Šie simptomai gali turėti didelę įtaką individo psichinei sveikatai, savęs vertinimui, gebėjimui dirbti ar studijuoti ir patirti psichologinį gerbūvį. Šie sutrikimai gali būti gydomi kognityvine elgesio terapija, taip pat gali būti naudojama palaikymo grupių metodika ar gydymas antidepresantais.
Kodėl būtina atlikti trichoskopiją, esant plaukų slinkimui?
Kodėl būtina atlikti trichoskopiją, esant plaukų slinkimui? Štai taip gali atrodyti žmogus, neturintis nusiskundimų dėl plaukų, taip pat gali atrodyti telogeninis plaukų slinkimas, kurio priežastys gali būti įvairios, tokios kaip geležies trūkumas, skydliaukės patologija, persirgtos virusinės infekcijos ir tt., kuris sustoja pašalinus priežastį, tačiau lygiai taip pat gali atrodyti ir androgenetinis plaukų slinkimas pradinėse stadijose, kuomet dar nėra akivaizdžiai matomo plaukų išretėjimo. Šio tipo plaukų slinkimui/retėjimui nebūdingas savaiminis pagerėjimas. Taigi, kodėl būtina trichoskopija (plaukų šaknų apžiūra). Nes tik trichoskopijos metu galima pastebėti vieną iš pagrindinių androgenetinės alopecijos požymių – anizotrichozę – plaukų diametrų įvairovę. Palyginimui: trichoskopijos metu matomas sveikam žmogui būdingas plaukų diametrų vientisumas. Androgenetinė alopecija būdinga iki 80 proc. vyrų ir iki 50 proc. moterų. Efektyviausias gydymas – pradėtas kuo anksčiau! Plačiau skaitykite ČIA.