Plaukų netekimas dažnai lydimas įvairaus laipsnio psichologinio diskomforto. Nors mokslinių tyrinėjimų šia tema nėra daug, tačiau yra pastebėta, kad plaukų slinkimas susijęs su psichologine trauma, sukeliančia emocinę kančią ir dažnai vedančia į amenybines, socialines ir darbines problemas. Žmonės, patiriantys didelio laipsnio plaukų slinkimą labiau linkę į psichologinį distresą lyginant su tais, kurių plaukų slinkimas nėra stipriai išreikštas. Plaukų netekimas susijęs su asmens išvaizdos pasikeitimu, ypač tuomet, kai netenkama ir antakių bei blakstienų.

Lyginant su bendra populiacija, žmonėms su slenkančiais plaukais būdingas dažnesni didžiosios depresijos epizodai, nerimo sutrikimai bei socialinė fobija. Depresija gali lemti blogą nuotaiką, pažemintą interesų lygį bei gebėjimą patirti malonumą iki tol tai teikusioje veikloje, energijos stoką ir miego sutrikimus.

Nerimas gali lemti perdėtą susirūpinimą, sunkumą kontroliuojant šiuos jausmus ir padidėjusio spaudimo pojūtį. Pacientai taip pat gali skųstis palpitacijomis ir padidėjusiu prakaitavimu.

Socialinė fobija lemia tai, kad žmogus stengdamasis išvengti nerimo keliančių situacijų patiria socialines ir ekonomines kančias.

Socialinis nerimo sutrikimas apibūdinamas pažeminimo baime ar baime būti neigiamai vertinamu socialinėse situacijose, be to, tai dažnai lydima ir tam tikrų socialinių situacijų vengimo.

Šie simptomai gali turėti didelę įtaką individo psichinei sveikatai, savęs vertinimui, gebėjimui dirbti ar studijuoti ir patirti psichologinį gerbūvį.

Šie sutrikimai gali būti gydomi kognityvine elgesio terapija, taip pat gali būti naudojama palaikymo grupių metodika ar gydymas antidepresantais.