Populiarūs mitai apie plaukus Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis populiarius mitus apie plaukus ir jų priežiūrą. Kirpimas stiprina plaukus (po kirpimo plaukai auga greičiau)Plaukų augimui svarbi odos, kuri supa plaukų folikulus būklė, o plaukų kirpimas padeda tik pašalinti išsišakojusius plaukų galiukus ir užkirsti kelią tolesniam plaukų stiebų pažeidimui. Po galvos nuskutimo plaukai atauga tolygiai, kas kartais sudaro didesnio plaukų tūrio įspūdį. Taigi, plaukų augimui, tai jokios įtakos neturi. Plaukai krenta dėl galvos apdangalųGalvos apdangalai kenkia tik tuo atveju, jeigu yra sintetiniai, nepalaikoma jų higiena ir taip dirginama galvos oda. Kitu atveju – ne, priešingai, vasarą galvos apdangalai saugo nuo karštos saulės o žiemą nuo šalčio. Galvos odą reikia treniruoti, dažnas galvos plovimas kenkiaGalvos odai kenkia riebalų perteklius bei jų fone atsiradęs seborėjinis dermatitas. Galvos odos ištreniruoti neįmanoma, ją plauti reikia tokiu dažniu, kad jaustumėtės komfortiškai, o galvos oda būtų švari. Sulfatai ir silikonai – piktybinis blogisKartais riebią galvos odą sunku išplauti be sulfatų, o blogai išplautoje galvos odoje gali vystytis seborėjinis dermatitas. Kokybiški silikonai sudaro apsauginę plėvelę plauko stiebui ir suteikia blizgesio, be to jie lengvai nuplaunami. Odoje gali susiformuoti nauji folikulaiDeja, negali. Folikulų kiekis, susiformuoja dar būnant vaisiui gimdoje, todėl niekaip jų kiekio nepadauginsim. Šampūnai padeda nuo plaukų slinkimoNepadeda. Visų pirma jie būna labai trumpai ant galvos odos, o galimai veikiančių slinkimą medžiagų koncentracija yra labai maža. Nuo slinkimo naudojami specialūs nenuplaunami losjonai. Plaukų džiovinimas fenu ir plaukų dažymas stiprina plaukų slinkimąTik tokiu atveju, jeigu plaukų dažymas sukelia dermatitą, ko pasekoje gali atsirasti plaukų slinkimas, kitais atvejais (jeigu parinkti per stiprūs dažai) – didesnė tikimybė, jog bus pažeistas plauko stiebas, dėl to plaukai gali lūžinėti. Plaukų džiovintuvas taip pat neturi įtakos plaukų slinkimui, tačiau naudojant per karštą orą galima pakenkti plauko stiebui, dėl ko jis gali pradėti lūžinėti.

Sezoninis plaukų slinkimas – mitas ar realybė? Pastebėta, kad plaukų slinkimui būdingas sezoniškumas. Tyrimų duomenimis, plaukai labiau linkę slinkti vėlyvą vasarą bei ankstyvą rudenį, nors kai kurie tyrimai parodė, kad kita reikšminga plaukų slinkimo banga stebima pavasarį. Sezoninis plaukų slinkimas – tai yra vienas iš reakcinio plaukų slinkimo tipų. Šiam plaukų slinkimui būdinga palyginta trumpa trukmė – iki 1-2 mėnesių ir dažniausiai šiam laikui praėjus plaukai atauga. Sezoninis plaukų slinkimas labiau būdingas moterims. Gamtoje žinoma, kad žinduoliai keičia savo kailį du kartus per metus, kad adaptuotųsi prie sezoninių pokyčių, įskaitant temperatūrą, drėgmę ar saulę. Taigi, manoma, kad rudeninis plaukų slinkimas yra evoliucijos pasekmė, kadangi vasaros metu, esant karštai saulei, plaukai reikalingi, kad apsaugotų galvos odą. Apie sezoninį plaukų slinkimą reikia pagalvoti tuo atveju, jei pacientui, kenčiančiam nuo plaukų slinkimo, situacija pablogėja vėlyvą vasarą arba ankstyvą rudenį – tai nereiškia jo ligos pablogėjimo, suintensyvėjęs plaukų slinkimas gali būti susijęs su tam tikru metų laiku.

Kaip stresas ir hormonai susiję su plaukų slinkimu? Visi žinome, kad stresas sąlygoja begalę organizmo problemų, tame tarpe ir plaukų slinkimą. Šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti pagrindinius mechanizmus, susijusius su streso įtaka plaukų slinkimui. Androgenetinis plaukų slinkimas: esant stresiniam epizodui, antinksčių žievė padidina lytinių hormonų išskyrimą. Androgenai (vyriški hormonai), tokie kaip testosteronas, dehidroepiandrosteronas (DHEA) ir jo metabolitas – dehidroepiandrosterono sulfatas, virtę į dihidrotestosteroną gali paūminti genetinį plaukų slinkimą. Šių hormonų įtakoje pažeidžiama normali baltymų sintezė, dėl to sutrumpėja plaukų augimo fazė, plaukai plonėja, trumpėja ir galiausiai iškrenta. Be to, streso metu oda tampa jautresnė testosteronui ir taip padidėja plaukų iškritimo tikimybė. Be to žinomas dar vienas stresinis hormonas – hipofizės gaminamas prolaktinas, kuris blokuoja plauko stiebo augimą ir sąlygoja per daug ankstyvą plauko perėjimą į katageno fazę, kurios metu plaukas nebeauga, atsikabina nuo folikulo (svogūnėlio) ir plaukas iškrenta. O taip pat mokslininkai nustatė, jog prolaktinas vietiškai gaminamas odoje ir gali sukelti plaukų slinkimą kaip odos atsaką į stresą. Tellogen effluvium (difuzinis plaukų slinkimas): sunkus stresas taip pat gali sukelti difuzinį plaukų slinkimą ir tai galima būtų paaiškinti tuo, jog streso metu organizme padidėja gliukozės pasisavinimas gyvybiškai svarbiems organams, tuo tarpu, kiti, gyvybiškai nereikšmingi audiniai, tokie kaip plaukai, paliekami be gliukozės (energijos šaltinio), o tai gali paskatinti plaukų slinkimą. Židininė alopecija: manoma, kad židininė alopecija dalinai susijusi su autoimuninėmis reakcijomis, o stresas, kaip žinia, turi reikšmingą įtaką imuninei sistemai, silpnindamas ją. Trichotilomanija: kompulsinis (įkyrus) įprotis rautis plaukus taip pat susijęs su stresu ar kitomis, stipresnėmis psichologinėmis problemomis, kurios paūmina šį įprotį.

Mitai ir faktai apie minoksidilį Minoksidilis – tai pagrindinis lokaliai veikiantis vaistinis preparatas, skirtas androgenetinės alopecijos gydymui. Neretai jo vartojimas susijęs su tam tikrais mitais ar netgi nepagrįstomis pacientų baimėmis. Šiame straipsnyje bandysime išsklaidyti kai kurias abejones ir paneigti kai kuriuos mitus. Taigi, ar mes galime numatyti, kad minoksidilis bus veiksmingas? Šis vaistas tikrai nepadės kiekvienam, bet tikrai padės bent trečdaliui vartojančiųjų. Manoma, jog tam, kad minoksidilis veiktų, organizmas jį turi paversti į minoksidilio sulfatą. Vieni žmonės turi tam tikrą fermentą, vadinamą minoksidilio sulfontransferaze, kuris sąlygoja šį virsmą, o kiti – ne, taigi tuo galima ir paaiškinti tą faktą, jog ne visiems pacientams būdingas vienodas minoksidilio poveikis. Pavartojus tam tikrą laiką dažnai žmonėms iškyla klausimas, ar minoksidilis man vis dar veiksmingas? Atrodo, kad gydymo pradžioje poveikis buvo stipresnis. Taip greičiausiai yra todėl, kad mechanizmas, sąlygojantis plaukų slinkimą veikia dar stipriau ir vis daugiau genų įtraukiama į šį procesą. Dažnai pacientams klausia: ar minoksidilis – visam gyvenimui? Atsakymas nevienareikšmis. „Taip“, jeigu minoksidilis skirtas androgenetinės alopecijos gydymui, tačiau „ne“, jeigu jis skirtas reakciniam plaukų slinkimui. Esant androgenetinei alopecijai, nutraukus minoksidilį, situacija grįžta į buvusią prieš gydymą. Tačiau taip yra ir su kitais šiai problemai gydyti skirtais gydymo metodais. Ar minoksidilis tinka smilkinių plikimui gydymui? Daugelį metų buvo manoma, kad minoksidilis tinkamas tik viršugalvio plaukų retėjimui gydyti. Tačiau, 2013 m. dr. Blume Peytavi ir kolegų atliktas tyrimas parodė, kad minoksidilis puikiai tinka ir smilkinių plikimo gydymui, tą patvirtina ir ilgametė minoksidilio vartojimo patirtis. Tačiau labai svarbu atsiminti, kad geriausias rezultatas gaunamas pradėjus gydymą kuo anksčiau, kuomet procesas dar nėra įsisenėjęs.

Kaip veikia PRP (trombocitais praturtinta plazma)? Trombocitai gamina augimo faktorius, kurie teigiamai veikia įvairių ląstelių (tame tarpe ir plaukų folikulų) proliferaciją, išgyvenamumą ir diferenciaciją. Kuo didesnis trombocitų skaičius, tuo didesnė augimo faktorių koncentracija. Pagrindiniai augimo faktoriai, dalyvaujantys formuojantis plaukų folikulams yra kraujagyslių endotelinis augimo faktorius, epidermio augimo faktorius, į insuliną panašus augimo faktorius –I ir fibroblastų augimo faktorius. Androgenetinė alopecija atsiranda dėl sutrumpėjusios anageno (augimo) fazės bei prailgėjusios telogeno fazės, kas lemia plaukų folikulų miniatiūrizaciją. Tyrimais nustatyta, kad suleidus trombocitais praturtintos plazmos šis procesas tapo grįžtamas, padidėjo anageno/telogeno santykis ir padaugėjo anageno fazėje esančių folikulų skaičius. Siekiant paskatinti angiogenezę rekomenduojama naudoti 1,5-4 kartus didesnę nei fiziologinė trombocitų koncentracija. Mokslinių tyrimų duomenimis, optimali trombocitų koncentracija, sąlygojanti angiogenezę žmogaus endotelio ląstelėse yra 1 mlj/µl ir didesnė. Literatūros duomenimis rekomenduojamos 3-4 PRP procedūros, atliekamos vieną kartą per mėnesį, po to siūlomos palaikomosios procedūros, atlliekamos kas 3-6 mėnesius. Dažniausiai pagerėjimas pastebimas po 3 mėnesių. PRP pasižymi autologine prigimtimi, yra minimaliai invazinė, be didelių nepageidaujamų reakcijų ir palyginti su plaukų transplantacija, kainuojanti ženkliai mažiau.

Kodėl slenka plaukai? Visų pirma galima išskirti dvi pagrindines plaukų slinkimo priežastis: tai genetinis ir reakcinis plaukų slinkimas. Genetinis plaukų slinkimas – gali būti, kad jūs tiesiog paveldėjote genetiškai nulemtą plaukų palaipsnį plonėjimą, ilgainiui pasireiškiantį plaukų tankio sumažėjimu. Tokiu atveju tam tikri plaukų folikulai yra jautrūs vyriškiems hormonams – ir dėl to plaukai palaipsniui miniatiūrizuojasi, tai yra trumpėja ir plonėja su kiekvienu plaukų augimo ciklu. Reakcinis plaukų slinkimas – reiškia, kad plaukai slenka dėl kažkokio tai išprovokuojančio veiksnio – trigerio. Pagrindiniai plaukų slinkimo trigeriai: Hormoninis disbalansas. Hormonų pusiausvyros sutrikimas gali lemti daugybę erzinančių sveikatos ir grožio problemų visame kūne, pradedant spuogais ir baigiant svorio pokyčiais bei plaukų slinkimu. Plaukams draugiški hormonai yra estrogenai (moteriški hormonai), kurie padeda išsilaikyti plaukams optimalų laiką augimo fazėje, tuo tarpu androgenai (vyriški hormonai) nėra draugiški plaukams ir gali sutrumpinti plaukų augimo ciklą. Ir tai tikrai nėra mitas. Stresas kelia tam tikrų hormonų: androgenų, kortizolio lygį, o pastarieji sąlygoja plaukų slinkimą. Geležies trūkumas, mažakraujystė. Tai viena iš dažniausių moterų reakcinio plaukų slinkimo priežasčių. Geležis būtinas plaukų ląstelių baltymų gamybai, todėl jo trūkumas sukelia plaukų slinkimą. Skydliaukės funkcijos sutrikimai. Skydliaukė reguliuoja kūno metabolizmą, kontroliuodama baltymų gamybą bei audinių deguonies pasisavinimą, taigi skydliaukės veiklos sutrikimas gali neigiamai paveikti plaukų folikulus. Be to, negydomos skydliaukės problemos gali sukelti anemiją, o tai yra dar viena priežastis plaukų slinkimui. Vitaminų trūkumas, ypatingai vitamino B12 trūkumas, kuris dažnai pasireiškia veganams. Vitamino B12 trūkumas paveikia organizmo raudonąsias kraujo ląsteles, kurios atsakingos už deguonies pernešimą audiniams ir dėl to, tai gali sukelti plaukų slinkimą. Didelis svorio kritimas. Staigus svorio kritimas sukelia plaukų slinkimą, kuris paprastai pastebimas praėjus 6 -12 savaičių. Nors mūsų plauki labi svarbūs mums psichologiškai, fiziologiniu požiūriu galėtume pilnai išgyventi be jų. Todėl bet koks mitybos trūkumas pirmiausia pasireiškia plaukuose. Amžius. Jeigu jūs esate perimenopauziniame amžiuje, tai irgi gali lemti plaukų slinkimą. Deja, bet mūsų plaukai irgi sensta ir su amžiumi tampa plonesni.

Rūkymas ir plaukų slinkimas Kaip žinia, nikotinas sukelia kraujagyslių spazmą, dėl to sumažėja kraujo pritekėjimas į folikulą, o tai neigiamai veikia plauko augimą. Be to, rūkaluose esantys toksinai gali paveikti plauko folikulo DNR. Rūkymas gali išbalansuoti folikulo proteazių bei antiproteazių sistemą, dėl ko rūkymo sukeltas oksidacinis stresas gali lemti prouždegiminių citokinų atsipalaidavimą, kas sukelia folikulų mikrouždegimą ir fibrozę (randėjimą), negana to, rūkymas gali sukelti santykinę hipoestrogeninę būklę, padidindamas estradiolio hidroksilinimą ir aromatazės slopinimą. Prieš keletą metų Azijos mokslininkai atliko įdomų tyrimą, kurio metu vertino androgenetinės alopecijos ir rūkymo sąsajas. Ir nors, iš esmės azijiečiai mažiau kenčia nuo androgenetinio plikimo palyginti su europiečiais, Taivanio mokslininkai nustatė, kad rūkymas blogina androgenetinės alopecijos būklę. Rūkantiems pacientams beveik 2 kartus padidėja tikimybė dažniau išsivystyti vidutinio sunkumo ar sunkiai androgenetinei alopecijai lyginant su nerūkančiais asmenimis. Kitas, įdomus tyrimas, atliktas italų mokslininkų parodė, kad rūkymas, o ypač esant viršsvoriui, beveik šešis kartus padidino vidutinio sunkumo ar sunkios androgenetinės alopecijos išsivystymo tikimybę. Be to, rūkymas gali susilpninti plauką ir padidinti jo jautrumą neigiamam aplinkos poveikiui, o taip pat ir sulėtinti atsaką į gydymą. Tai įrodė įdomus Indijos mokslininkų aprašytas atvejis, kuomet 37 metų amžiaus pacientui, turinčiam 16 metų rūkymo stažą, metus rūkyti, trichoskopijos metu jau po 4 mėnesių pastebėtas net 28 proc. padidėjęs plaukų skaičius cm2, 8 proc. padidėjęs plaukų diametras bei net 50 proc. sumažėjęs velus tipo (plonyčių) plaukų kiekis.

Senstantys plaukai Kokie pokyčiai vyksta plaukuose bėgant metams? Galima išskirti 10 plaukų senėjimo požymių.1. Pražilimas – tai daugeliui žmonių pasireiškiantis pirmasis plaukų senėjimo požymis, kurį lemai tai, jog senstančiuose plaukų folikuluose ima trūkti pigmento. Dauguma žmonių tarp 30-40 metų amžiaus jau pastebi pirmuosius žilimo požymius.2. Plaukų sausumas. Su metais plaukai tampa sausesni dėl besitraukiančių riebalinių liaukų, kurios galima natūralius plaukų riebalus. Dėl to naudinga plaukus drėkinti ir tepti aliejais.3. Plonėjantys plaukai. Bėgant metams natūralu, kad plaukai plonėja.4. Lūžinėjantys plaukai. Kadangi plaukai sausėja, sumažėja jų elastingumas ir tai sąlygoja plaukų lūžinėjimą.5. Mažėjantis plaukų tankis.6. Plaukai praranda blizgesį. Tai dažniausiai lemia aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, oro tarša, per ilgas buvimas saulėje, tačiau tai gali būti susiję ir su hormoniniais pokyčiais senstant.7. Išblukusi natūrali plaukų spalva. Cheminis elementas eumelaninas atsakingas už tamsią plaukų spalvą, o feomelaninas lemia šviesius atspalvius. Jiems tarpusavy sąveikaujant atsiranda plaukų spalva. Senstant šios plaukų ląstelės, gaminančios pigmentą, nyksta, dėl to plaukai žyla. Deja, niekas negali sugrąžinti plaukams jų natūralios spalvos.8. Plaukų struktūros pokyčiai. Plaukų struktūra kinta dėl hormoninių svyravimų, pavyzdžiui, esant nėštumui ar menopauzei, bet gali ir pasireikšti susirgus tam tikromis ligomis ar gavus chemoterapinį gydymą.9. Plonėjantis plaukų kutikulės sluoksnis lemia tai, kad plaukai praranda gebėjimą sulaikyti savyje drėgmę. Dėl to priemonės, kurios anksčiau buvo veiksmingos, tampa neefektyvios. Be to, su amžiumi žmonės vis dažniau dažo plaukus, todėl jie tampa šiurkštesni bei sausesni.10. Stresas. Nors streso pasekoje plaukai negali staiga pražilti, tačiau tai neabejotinai paspartina šį procesą jau pradėjusiems žilti žmonėms.

Kas tai yra androgenetinė alopecija? Tai dažna patologija, pasireiškianti tiek vyrams, tiek moterims. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose androgenetinė alopecija nustatyta per 50 milijonų virš ir 30 milijonų moterų. Vyrams androgenetinė alopecija gali prasidėti bet kada, po brendimo, kuomet stipriai padidėja vyriškų hormonų kiekis ir su amžiumi jos rizika tik didėja. Moterims dažnai plaukų slinkimas prasideda po menopauzės. Pagrindinis hormonas – atsakingas už šį plaukų slinkimą – dihidrotestosteronas. Fermentas 5- alfa –reduktazė konvertuoja hormoną testosteroną į dihidrotestosteroną (DHT), kuris lemia sutrumpėjusią plaukų augimo (anageno fazę), dėl ko plaukai trumpėja, plonėja ir ilgainiui visai iškrenta. Ši problema paveldima pagal vyrišką liniją, todėl vyrams, kurių tėvai turėjo androgenetinį plaukų slinkimą yra daugiau negu penkis kartus didesnė šios patologijos rizika. Vyrams plaukų slinkimas prasideda ties smilkiniais ir viršugalvyje, dažnai progresuoja iki dalinio ir pilno nuplikimo. Vyrams ši problema dažnai būna lydima keletos kitų problemų, tokių kaip, vainikinių širdies kraujagyslių ligos, prostatos ligos, aukštas arterinis kraujo spaudimas bei insulino rezistencija (pasireiškiančia nutukimu ir cukriniu diabetu). Moterims dažniau būdingas labiau difuzinis plaukų slinkimas ir beveik niekada neprieinantis iki pilno nuplikimo. Moterims ši problema dažnai lydi policistinių kiaušidžių sindromą, kuri susijęs su hormonų disbalansu, nereguliariomis menstruacijomis, akne, hirsutizmu ir svorio augimu.

Trichotilomanija Tai nenumaldomas įprotis rautis plaukus, priskiriamas impulso kontrolės sutrikimams. Šis patologinis įprotis vaikystėje dažniau pasireiškia berniukams, tačiau paauglystėje ir suaugus dažnesnis moterims. Diagnozuojama paprastai apžiūros metu, tačiau ši patologija gali būti supainiota su židinine alopecija. Diagnozės patikslinimui kartais gali tekti atlikti odos biopsiją. Pagrindiniai radiniai biopsijos metu: tušti folikulai anagene, pigmento liekanos plaukų kanaluose, nedažnai randami iškraipyti ar sutraiškyti folikulai. Dažnai šis įprotis pastebimas, kuomet pacientai užsiima sėslia veikla, pavyzdžiui, sėdint, skaitant, rašant ar žiūrint televizorių. Pacientai paprastai skundžiasi, kad plaukai neužauga ilgesni nei 1,5 cm bei atžymi galvos odos niežulį. Trichotilomaniją gali išprovokuoti įvairios emocijos, pavyzdžiui, pyktis, frustracija, vienišumas, vaikams dažnai pastebima tėvų meilės trūkumas ar nepasitenkinimas santykiais šeimoje. Vėliau plaukų rovimasis tampa įprastu elgesiu, nepriklausomai nuo provokuojančių veiksnių. Manipuliacijos, atliekamos su plaukais nebūtinai yra jų rovimas, tai gali būti jų trynimas, sukimas, laužymas, plėšimas ir tempimas. Tai gali paskatinti plaukų folikulų priešlaikinį patekimą į katageno fazę, dėl ko plaukas greičiau iškrenta. Todėl šie pacientai neretai galvoja, kad plaukų slinkimas yra susijęs su kažkokia jų plaukų liga. Gydymas Vaikams plaukų kirpimas ar segimas dažnai padeda sustabdyti šį elgesį. Suaugusiems dažnai prireikia psichoterapijos. Vaikams ir jauniems pacientams prognozė yra gera, tačiau kuo amžius didesnis, tuo pilno pasveikimo tikimybė mažesnė.